Venų varikozė – toli gražu ne tik grožio, bet ir tikras sveikatos priešas, kurio tikisi išvengti tiek moterys, tiek vyrai. Dažniausiai tai – genetiškai paveldima liga, kuri prasideda nepastebimai: iš pradžių kojų odoje pastebimi kapiliarų tinkliukai, o vėliau pasirodo ir venų mazgeliai. Negydoma liga apie 20 proc. atvejų pereina į sunkesnes stadijas ir tampa ne tik estetine problema: atsiranda odos ir paodžio pakitimų, kaupiasi skysčiai, gali atsiverti opos, gresia kraujagyslių sienelių uždegimas, giliųjų venų trombozė.

Faktas/mitas: Venų varikozė – tik reta estetinė problema?

Statusas: Paneigtas

Paaiškinimas: Atlikti tyrimai rodo, kad jei vienas iš tėvų sirgo venų varikoze, tikimybė, kad vaikas ją paveldės, yra nuo 40 iki 60 proc. Sutrikusi kojų veninė kraujotaka yra nustatoma kas antrai moteriai ir kas ketvirtam vyrui, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją. Vieniems tai pasireiškia kojų tinimu, kitiems – nuovargiu, skausmu, naktiniu mėšlungiu bei estetiniu diskomfortu.

Moterims venų išsiplėtimas dažnai pastebimas ir po nėštumo, kurio metu venoms tenka didžiausias krūvis, taigi, nėščiosioms, kurių tėvams diagnozuota venų varikozė, nuo nėštumo vidurio rekomenduojama naudoti profilaktines priemones, t. y. specialias nėščiosioms skirtas tamprias kojines ir taip profilaktiškai saugoti venas. Tiesa, moterys paprastai į gydytojus kreipiasi anksčiau – vos tik pamato išryškėjusias paodžio venas. Tokios venos atrodo neestetiškai, kai kurios moterys nustoja dėvėti trumpus sijonus, gėdijasi vaikščioti į pliažą ar mėgautis pirtimi. Vyrai varikozines venas ir mazgus pastebi vėliau, todėl dažniausiai jų liga būna uždelsta, sunkiau ir ilgiau gydoma. Be to, kai kojų venos jau išryškėja, išvengti paūmėjimų ir komplikacijų tampa kur kas sunkiau.

Gaila, tačiau pacientai pirmuosius požymius, signalizuojančius apie galimas venų ligas, dažnai ignoruoja. Lengvas, bet vis dažnesnis kojų nuovargis ar sunkumo jausmas, skausmas po ilgo sėdėjimo ar stovėjimo bei patinimas jau yra ženklas, kad būtina kreiptis į specialistą dėl pirminės konsultacijos. Akivaizdžiai matomi pakitimai ar dariniai, tokie kaip paryškėjęs poodinių venų piešinys, kitaip dar vadinamas voratinklio tinklas, odos spalvos pakitimai ar net opos, žaizdų atsiradimas, sufleruoja, kad laukti nėra ko ir reikia kuo greičiau kreiptis į kraujagyslių chirurgą.

Stebuklų, kad problema išsisprendžia savaime, nebūna – priešingai, nesiimant jokių gydymo priemonių, liga progresuoja. Kojos tinsta vis dažniau, susidaro paviršinis kraujagyslių tinklelis, išryškėja venų mazgai. Ilgainiui pradeda kamuoti mėšlungis, kyla pavojingų komplikacijų: venų uždegimai, egzemos, gali formuotis krešuliai ir tromboembolijos. Tokių komplikacijų gydymas trunka ilgai, yra brangus ir itin varginantis.

Rezultatas: Pažeistos venos nesusitvarko nei nuo tabletės, nei nuo tepalo, nei nuo kompresinių kojinių mūvėjimo. Tik specialistui ištyrus ultragarsu galima sužinoti tikslius atsakymus ir rekomendacijas. Pirminėje stadijoje gali būti pastebimi nesandarūs venų vožtuvai ir specialaus gydymo dar nereikia. Visgi, jei žmogus jaučia diskomfortą, patariama nusipirkti kompresines kojines, kai kuriais atvejais išrašoma vaistų.

Esant rimtesnei problemai rekomenduojamas gydymas. Dar prieš dešimtmetį medikai galėjo pasiūlyti vienintelę išeitį – skalpelį su neišvengiamai ilga ir skausminga reabilitacija. Tačiau šiandien yra daugybė kitų priemonių ir lazerinių technologijų, todėl net ir prireikus operacijos ją galima atlikti vietinėje nejautroje, be pjūvių ir ilgo gulėjimo ligoninėje.

Pastaba: Dažnai teigiama, kad gydymas lazeriu tinka ne visiems, tačiau iš tiesų lazerinis venų gydymas atliepia net 95 proc. pacientų, kurie skundžiasi ir pavieniais kapiliarais, ir net trofinėmis opomis, poreikių.

Deja, gydymo metodų gausa šiais laikais gali labai klaidinti. Vis dar mėgstama sakyti, kad visi gydomieji lazeriai vienodi, o bangų ilgis tėra komercinis triukas, didinantis operacijos kainą, tačiau tai yra absoliuti netiesa. Venų lazerių yra labai daug rūšių ir tipų, taip pat – kelių tipų šviesolaidžių, nuo kurių smarkiai priklauso operacijos rezultatai ir paciento savijauta po operacijos. Operacijos lazeriu sėkmė priklauso ne tik nuo specialisto, atliekančio šias operacijas, bet ir nuo įrangos, kuria operacija atliekama.

Pirmosios kartos venų lazeriai, pradėti naudoti prieš dešimtmetį, neužtikrino gerų ilgalaikių rezultatų, todėl šiandien geriau rinktis operaciją antrosios kartos lazeriu. Operacijos tokiu lazeriu atliekamos vietinėje nejautroje, nepažeidžiami aplinkiniai audiniai, sumažėja diskomforto, skausmo ir kraujosruvų tikimybė. Be to, kadangi operacijos metu nedaroma pjūvių, po operacijos nelieka randų, o dūrių vietas surasti sunku net patyrusiam specialistui. Pacientas po tokios operacijos iš karto gali vykti namo ir net atlikti lengvus darbus – svarbu kelias savaites dėvėti kompresines kojines, kurias parenka gydytojas.

Siekiant profilaktiškai prižiūrėti venas, patariama daugiau judėti. Vakarais rekomenduojama pakelti kojas į viršų arba, dirbant sėdimą darbą – kelias minutes per valandą pasivaikščioti. Veninis kraujas geriau teka, kai dirba blauzdų raumenys, todėl patariama vaikščioti, atlikti keletą specialių pratimų, pvz., pakaitomis atsistoti ant pirštų ir ant kulnų. Net sėdint galima padaryti lengvą mankštą, pvz., pasukioti pėdas per čiurną – tai padeda išvengti kraujo sąstovio.

Specialios medicininės kompresinės kojinės suaktyvina veninę kraujotaką, palengvina veninio kraujo grįžimą iš kojų, tačiau prieš perkant kompresines kojines reikėtų pasitarti su gydytoju – jis, įvertinęs paciento būklę, gali rekomenduoti tinkamiausią kompresijos klasę.

Venų profilaktinei priežiūrai puikiai tinka ir kontrastingi dušai kojoms. Įvairūs šaldantys ar šildantys tepalai ir kremai silpnina nemalonius pojūčius, trumpam pageriną savijautą, tačiau ligos jie negydo, todėl pastebėjus pirmuosius požymius rekomenduojama kreiptis į specialistus.